Norvilų giminė · Łabędź
Žemaitijos bajorų ir ūkininkų giminės istorija

Norvilų giminės genealoginis medis

Norvilų giminės istorija nuo Andriejaičių ir Šilalės krašto iki dabartinės kartos. Asmenų kortelėse – metrikų įrašai, šeimos dokumentai ir bajorystės išrašai.

13 atsektų Norvilų kartų nuo XVII a. protėvio Stanislovo
1799 m. Vilniaus deputacijos bajorystės pripažinimas
1935 m. Stanislovo Norvilo testamentas
Patvirtinta dokumentais Darbinė tapatybės jungtis Motiniškoji linija (atskira šaka)
Norvilų medis ir bajorystės dokumentai pateikiami kartu su atskira motiniškąja Rainių ir Macevičių šaka. Pasirinkę asmenį, atversite jo dokumentus.

Norvilų giminės medis

Perjunkite tarp visos Norvilų giminės, tiesioginės linijos ar XVII–XVIII a. Andriejaičių bajorystės šakos. Spustelėkite bet kurį asmenį, kad pamatytumėte dokumentus.

Norvilų bajorystė ir herbas „Gulbė“ (Łabędź)

Andriejaičių Norvilų kilmė ir herbas bajorystės dokumentuose.

Norvilų herbo Gulbė atvaizdas iš šeimos archyvo

Herbas „Gulbė“ (Łabędź)

Herbo „Gulbė“ atvaizdas iš šeimos archyvo. Raudoname skyde – balta gulbė, virš šalmo karūnos – tokia pati gulbė.
Padidinti atvaizdą ↗

Heraldika ir Raseinių pavieto Norvilų tapatybė

„Gulbė“ (lenk. Łabędź) – bajorų herbas, kuriuo Andriejaičių Norvilos įvardyti 1820 m. kilmės išraše (D-020).

  • Kilmės išrašas (D-020): LVIA 391/8/2596, l. 490–493v. Jame pateikta Andriejaičių Norvilų kilmės grandinė ir minimas 1799 m. bajorystės pripažinimas.
  • Herbo motyvas: balta gulbė raudoname skyde; gulbė pakartota virš šalmo karūnos.

Bajorystės dokumentų raida (1651–1847 m.)

  • 1799 m. pripažinimas: Vilniaus gubernijos bajorų deputacija patvirtino Andriejaičių Norvilų senąją bajorišką kilmę remdamasi XVII–XVIII a. žemės valdymo aktais (nuo 1651 m.).
  • 1820 m. kilmės išrašas (LVIA 391/8/2596, l. 490–493v): dokumente išdėstyta giminės grandinė nuo Stanislovo iki Aleksandro sūnaus Tomo bei dėdės Antano šakos.
  • Liudviko ir Juozapo šaka: 1822–1847 m. Šilalės bažnytinėse metrikose Liudvikas Norvilas ir jo sūnus Juozapas nuosekliai tituluojami bajorais (Generosus Dominus, Urodzony, Dworzanin).

Motiniškoji giminės linija: Rainiai ir Macevičiai

Vidos Rainytės (Norvilienės) protėviai iš Vidurio Lietuvos — Kalnaberžės (Surviliškio par.) ir Pakruojo krašto ūkininkų giminės.

Prosenelių karta · Kalnaberžė (Surviliškio par.)

Nikodemas Rainys ir Anastazija Brankevičiūtė

Susituokė 1877 m. birželio 5 d. (Jul.) Dotnuvos bažnyčioje (D-036). Nikodemas (gim. apie 1843 m.) — Jurgio Rainio ir Onos iš Kvedorų sūnus; Anastazija — Petro Brankaus (Brankevičiaus) ir Karolinos iš Povilaitų duktė.

Senelių karta · Kalnaberžė · Santuoka 1910 m.

Jurgis Rainys ir Kazimiera Sagaitytė

Jurgis Rainys (gim. 1881 m. Kalnaberžėje) 1910 m. vasario 15 d. Dotnuvoje vedė Kazimierą Sagaitytę (gim. 1890 m., Liudviko Sagaičio ir Antaninos Grinkevičiūtės dukterį). Užaugino vaikus Antaną (1912), Eleną (1913), Oną (1915), Joną (1919), Jurgį ir Veroniką.

Senelių karta · Pakruojo dvaras

Petras Macevičius ir Marijona iš Lyvų

Pakruojo parapijos gyventojai (им. Покрой). Jų šeimoje 1919 m. gimė duktė Valerija Macevičiūtė, taip pat augo vaikai Elena, Ona, Elžbieta, Petras ir Aleksas.

Seneliai · Kalnaberžė / Pakruojis → Klaipėda

Jonas Rainys (1919–1997) ir Valerija Macevičiūtė (1919–2010)

Jonas Rainys (gim. 1919 m. Kalnaberžėje) ir Valerija Macevičiūtė (gim. 1919 m. Pakruojo dvare) susituokė 1946 m. Klaipėdoje. Jų duktė Vida Rainytė (1947–2011) sukūrė šeimą su Edmundu Norvilu (1941–1999).

Norvilų giminės istorijos chronologija

Svarbiausi archyviniais dokumentais užfiksuoti Norvilų giminės įvykiai.

XVII a. vidurys (1651–1678 m.)
Andriejaičių valdos paveldėjimas ir testamentai
1820 m. bajorystės išrašas mini pirmąjį žinomą protėvį Stanislovą Norvilą, valdžiusį tėvoniją Andrzejayce (Andriejaičius) Žemaitijoje, Raseinių paviete. Jo sūnus Mikołaj 1678 m. gegužės 30 d. sudarė testamentą, o anūkas Kristupas (Krzysztof) valdė Andriejaičius ir perdavė sūnums Andriui bei Jurgiui.
1784 m. vasario 28 d.
Andriejaičių valdos perleidimas Aleksandrui Norvilui
Broliai Tadas ir Kazimieras, Andriaus Motiejaičio sūnūs Norvilos, amžinuoju pirkimo-pardavimo aktu perleido savo Andriejaičių dalis broliui Aleksandrui Norvilui. Aleksandras su žmona Marijona Słepowiczówna Šilalės bažnyčioje krikštijo vaikus Tomą (1780) ir Liudvikus (1782 bei 1789).
1799 m. sausio 19 / 30 d.
Vilniaus bajorų deputacijos dekretas
Lietuvos-Vilniaus gubernijos bajorų deputacija pripažino Andriejaičių Norvilų (herbas „Gulbė“ / Łabędź) senąją bajorišką kilmę. Dokumente įvardytas Aleksandras su sūnumi Tomu bei dėdės Antano palikuonys.
1822 m. – 1844 m.
Liudvikas Norvilas ir persikėlimas į Jokūbaičius
1822 m. rudenį Šilalės parapijoje bajoras Liudvikas Norvilas vedė Marijoną Brzozowską. Šeima gyveno Jokūbaičių bajorkaimyje (Okolica Jakubaycie), kur augo vaikai Juozapas, Viktoras ir Apolonija Scholastika (gim. 1836 m.). Liudvikas mirė Jokūbaičiuose 1844 m. balandžio 18 d., sulaukęs 55 metų.
1847 m. – 1938 m.
Juozapas ir Stanislovas Norvilos (Jokūbaičiai ir Rugienos)
1847 m. lapkričio 25 d. Šilalėje susituokė Juozapas Norvilas (Liudviko ir Marijonos Brzozowskos sūnus) ir Marijona Ługowdówna. Jų sūnus Stanislovas Norvilas (1856–1938) 1909 m. Pagramantyje vedė Valeriją Norkevičiūtę, 1935 m. rugpjūčio 28 d. surašė testamentą.

Norvilų giminės vietovės

Istorinės valdos, bajorkaimiai ir parapijos, kuriose gyveno Norvilų protėviai.

Šilalės parapija · Raseinių pavietas

Andriejaičiai

Seniausia dokumentuota Norvilų tėvoninė valda (Andrzejayce), minima nuo 1651 m. Čia gyveno Stanislovas, Mikołaj, Kristupas, Andrius, Motiejus ir Aleksandras Norvilos.

Dokumentai: 1651–1820 m.
Šilalės parapija · Bajorkaimis

Jokūbaičiai

Bajorkaimis (Okolica Jakubaycie), kuriame gyveno Liudvikas Norvilas su Marijona Brzozowska, jų sūnus Juozapas ir vaikaitis Stanislovas Norvilas.

Dokumentai: 1836–1935 m.
Šilalės parapija

Rugienos

Kaimas netoli Jokūbaičių (wies Rugiany). Čia 1848 m. gimė Juozapo ir Marijonos duktė Zofija. Rugienose gyveno ir Stanislovas Norvilas.

Dokumentai: 1848–1935 m.
Tauragės ir Šilalės kraštas

Pagramantis ir Šilalė

Parapijos, susijusios su vėlesniais Norvilų gyvenimo įvykiais: 1909 m. Stanislovo ir Valerijos Norkevičiūtės santuoka Pagramantyje bei 1938 m. palaidojimas Šilalėje.

Dokumentai: 1909–1938 m.

Svarbiausi Norvilų archyviniai dokumentai

Pirminiai šaltiniai, metrikų įrašai ir teisiniai aktai su originalo citatomis bei LVIA šifrais.

1820-05-05 / 08-25 · Vilniaus gubernijos bajorų deputacijos kilmės išrašas (LVIA 391/8/2596, l. 490–493v) Bajorystės šaltinis

Išrašas iš Lietuvos-Vilniaus gubernijos bajorų knygų apie Gulbės herbo Norvilų (Urodzonych Norwiłłów Herbu Łabędź) kilmę iš Andriejaičių valdos Raseinių paviete. Dokumentas patvirtina 1799 m. sausio 30 d. dekretą ir išvardija šeimos aktus nuo 1651 m.

„Stanisław Norwiłło, pierwszy przodek tey Familii, miał Oyczystą Maiętność Andrzejayce zwaną, w XXięstwie Żmudzkim, powiecie dawniey Rosieńskim [...] Andrzey Mateuszowicz Norwiłło żyiąc Oycem Tadeusza, Kazimierza y wywodzącego się Alexandra z Synem Tomaszem Andrzejowiczów Norwiłłów...“

Reikšmė: pagrindinis dokumentas, atskleidžiantis senąją giminės grandinę (Stanislovas → Mikołaj → Kristupas → Andrius → Motiejus → Andrius → Aleksandras) ir Andriejaičių valdos perdavimą Aleksandrui 1784 m. vasario 28 d.

1782-11-28 ir 1789-01 · Liudviko Norvilo krikšto įrašai Šilalės bažnyčioje Krikšto įrašai

Šilalės Romos katalikų bažnyčios 1766–1790 m. krikštų knygoje (DjVu p. 288 ir p. 367) užfiksuoti du bajorų Aleksandro Norvilo ir Marijonos Słepowiczównos sūnų, pakrikštytų Ludovicus vardu, įrašai. 1789 m. krikštatėviu tapo Andrius Norvilas iš Andriejaičių (GD Andreas Norwiłło de Andreiaycie).

„[1789] Januar. Ego M[athias] Kibortt Comm. Szytelen. B[aptisav]i n[omi]ne Ludovicum Leg. Con. P[atris] GD Alexandri, M[atris] GD Mariana Słepowiczówna(?). LL GD Andreas Norwiłło de Andreiaycie cum GD Elisabeth Swirtunowna...“
1822-10-27 / 11-24 · Liudviko Norvilo ir Marijonos Brzozowskos santuokos leidimas ir nuorašas (LVIA 669/1/291) Patvirtinta

Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio leidimas (duotas Varniuose 1822-10-27) ir 1899 m. patvirtintas Šilalės bažnyčios santuokos nuorašas (l. 244–245). Sutuokti bajoras jaunikis Liudvikas Norvilas ir bajoraitė mergina Marijona Brzozowska.

„GD Ludovicum Norwiłło juvenem et GD Mariannam Brzozowska virginem par. Szytelenses“ — liudininkai: husarų pulko kapitonas Mikołaj Wierzbicki, Jan Pawłowski ir Onufry Pawłowski.
1844-04-18 · Liudviko Norvilo mirties įrašas Jokūbaičiuose (Šilalės mirtys 1835–1848, p. 66, aktas 34) Patvirtinta

Įrašas patvirtina bajoro Liudviko Norvilo mirtį Jokūbaičių bajorkaimyje sulaukus 55 metų, įvardija našlę Marijoną iš Brzozowskių ir tris likusius vaikus: Juozapą, Viktorą ir Apoloniją.

„Roku Pańskiego Tysiąc Ośmsetnego Czterdziestego Czwartego Mca Kwietnia Osmnastego Dnia w Okolicy Jakubaycie umarł Urodzony Ludwik Norwiłło [...] Maryany z Brzozowskich pozostały wdowy małżonek maiący od urodzenia lat 55, tegoż Kościoła parafianin, zostawił dzieci Józefa, Wiktora(?) i Apolonią.“
1847-11-25 · Juozapo Norvilo ir Marijonos Ługowdównos santuoka (LVIA 669/1/1064, l. 647, aktas 29) Patvirtinta

Šilalės parapijos santuokos aktas tiesiogiai įrodo, kad 25 metų bajoras jaunikis Juozapas Norvilas yra bajorų Liudviko ir Marijonos iš Brzozowskių Norvilų sūnus, o nuotaka 25 metų bajoraitė Marijona Ługowdówna — Aleksandro ir Reginos iš Dowiatų duktė.

„Dworzanina Józefa Norwiłły młodziana lat 25 z Dworzanką Maryanną Ługowdówną panną lat 25 [...] Dworzan Ludwika i Maryanny z Brzozowskich Norwiłłów ślub. małż. Syn“
1935-08-28 ir 1938-05-27 · Stanislovo Norvilo testamentas ir mirties įrašas Patvirtinta

1935 m. rugpjūčio 28 d. testamente (patvirtintame 1938-09-14 Šilalės apylinkės teismo) Stanislovas, Juozo sūnus Norvila įvardija žmoną Valeriją Norkevičiūtę Norvilienę, sūnų Stanislovą (Stasį) bei dukteris Nataliją, Valeriją ir Pelagiją. 1938 m. gegužės 27 d. mirties akte Nr. 53 (LVIA 669/53/45) nurodyta, kad mirė sulaukęs 82 metų ir palaidotas Šilalės kapinėse.

Abėcėlinė asmenvardžių ir šaltinių rodyklė

Visi genealoginiame medyje esantys asmenys (nuo A iki Ž) ir visas archyvinių dokumentų registras vienoje vietoje. Spustelėkite įrašą, kad atvertumėte kortelę arba šaltinio rekvizitus.

Asmenvardžių rodyklė (A–Ž)

0 asmenų

Visas šaltinių registras

0 dokumentų